Pagal organizacijos vykdomą paprojektį Nr. 2004-LT0009-TES-1NOR-02-010 „Bendruomenės įtakos stiprinimas sprendžiant vaikų problemas savivaldos lygmenyje“, vyksta pasirengimas darbinei kelionei į Norvegiją. Talkinant Norvegijos partnerei-organizacijai “Voksne for Barn” rengiama darbinės kelionės programa, o būsimos kelionės dalyvės parengė tokį jas dominančių klausimų sąrašą.

Klausimai, kuriuos norėtume pateikti Norvegijos kolegoms

1. Pageidautume gauti bent trumpą Norvegijos Vaiko apsaugos sistemos apžvalgą.

2. Kaip įvairios valstybinės institucijos (pvz., seniūnas, seniūnaitis, socialiniai darbuotojai, savivaldybės administracija ir kt.) tarpusavyje bendradarbiauja, siekdamos bendro tikslo - pagalbos vaikui, jo teisių užtikrinimo artimiausioje vaikui aplinkoje – šeimoje?

3. Įdomu būtų sužinoti bendruomenės, į kurią įeina ir ne specialistai (pvz., žmonės - medikai, pedagogai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, paprasti kaimo gyventojai, bendruomenės pirmininkai ar tiesiog nariai - norintys spręsti savo bendruomenės vaikų/šeimos problemas), kompetencijas ir darbo formas. Kokia reali pagalba suteikiama vaikui/šeimai, kurios gyvenimo sąlygos – tikrai prastos, nors pati šeima nieko nenori daryti, kad situaciją pagerintų.

4. Kaip bendradarbiauja ir bendrauja mokyklos ir tėvai, tėvai ir bendruomenė? Kokios to bendradarbiavimo formos, būdai. Kaip aktyvinti tėvus ir įtraukti juos į mokyklos bendruomenės veiklą?

5. Funkcijų pasidalijimas tarp visuomeninio ir valstybinio sektorių, tarp institucijų, dirbančių vaiko labui? Kuo šeimai/vaikui gali padėti ir padeda nevyriausybinės organizacijos?

6. Ką „Voksne for Barn“ ir kitos savivaldybės lygmens įstaigos daro psichotropinių medžiagų prevencijai. Kaip ir kas įsijungia į tą veiklą, kaip bendruomenė gali toje veikloje dalyvauti?

7. Dažnai pas mus norima ignoruoti vaiko teisę „turėti savo teises“. Galima girdėti sakant, kad pirmiausiai vaikai turi vykdyti savo pareigas, o tik po to – norėti savo teisių. Nenorima suprasti, kad vaikas yra asmenybė ir turi būti gerbiamas. Kokia situacija šiuo klausimu Norvegijoje?

8. Vaiko-jaunimo problemos. Netinkamas jaunimo elgesys, rūkymas, laisvo laiko neribojimas (Lietuvoje nėra įstatymu nustatytas laikas, kada vakarais vaikai turi grįžti namo). Dažnai tenka išgirsti susirūpinimą, kad vaikai geria ir rūko, mokyklos organizuoja įvairius renginukus, bet nuo to į priklausomybes linkstančių vaikų nemažėja.

9. Koks darbas efektyvesnis - individualus ar masinis (plakatai, lankstinukai, paskaitos)? Koks tėvų galimas vaidmuo?

10. Kitas klausimas socialiai atskirtų – ypatingai geriančių tėvų - tema. Valstybė tokiems tėvams daug ką duoda, o rezultato nėra. Kaip dirbama su išgeriančiais tėvais Norvegijoje? Ar dirbama tik dėl rezultato/pasiekimo, ar tam, kad būtų sudarytos galimybės vaikui išlikti šeimoje?

11. Kaip yra organizuojamas tėvų ugdymas? Pas mus dažnai sakoma, kad tėvai, bent jau dalis tėvų neturi pakankamai žinių ir gebėjimų auklėti savo vaikus. O gal tėvams ir nereikia tų žinių ir gebėjimų?

12. Kaip Norvegijoje veikia tarpinstitucinio ir/arba tarp-departamentinio keitimosi informacija sistema? Kaip ta informacija pateikiama? Kas nustato keitimosi informacija poreikius/ darbotvarkę?

13. Kaip praktikoje veikia savivaldybės ir psichologinės tarnybos paslaugos?

14. Kai dėl institucijų, kurias vizito metu norėtųsi aplankyti, tai būsimos kelionės dalyvės džiaugtųsi galimybe apsilankyti Osle. Jei vizitas vyks kokioje nors savivaldybėje, tuomet norėtųsi aplankyti bent vieną paslaugų centrą, Vaikų dienos centrą, artimiau susipažinti su „Voksne for Barn“ – paprojekčio partnere-organizacija. Įdomu būtų pamatyti, kur vedami pokalbiai su vaiku, jeigu reikia su juo kalbėtis individualiai, kaip vyksta pokalbiai su tėvais. Kokiais atvejais siūloma psichologo pagalba?